Burokėliams naudingas lietinimas ir dažni, bet atsargūs purenimai.
Po antrojo retinimo burokėliai tręšiami mineralinėmis trąšomis.
Burokėliai geriausiai auga siaurose lysvėse, daugiausia 3-mis eilėmis, esant mažiausiai 15–17 cm atstumui tarp augalų.
Kol neišdygo morkų daigai, jos laistomos reguliariai. Išdygus daigams, geriau jų nelaistyti 12–15 dienų, išskyrus sausringomis dienomis. Tai leidžia šaknims kuo giliau prasiskverbti į dirvą.
Pasodinus garstyčias šalia žirnių, žirnių derlius bus 2 kartus didesnis.
Krapus geriau sėti saulėje, nes pavėsyje silpnėja jų lapų skleidžiamas aromatas. Po krapais neberiami pelenai ir kalkės.
Raganės pavasarį laistomos kalkių pienu – 100–150 gramų 10 litrų vandens.
Liepos viduryje nuo salierų vaisių atsargiai nugrėbiamos žemės ir jie nuvalomi skudurėliu. Po 15–50 minučių jie vėl apkaupiami. Laistoma tik po 2–3 dienų.
Norint paskatinti moliūgų vaisių nokimą, jų ūsai prisagstomi prie žemės ir įšaknijami.
Moliūginių augalų, tokių kaip agurkai, patisonai, aguročiai, daigus galima išauginti taip: supjaustyti velėną 10x12 cm stačiakampiais, apversti šaknimis į apačią, padaryti įdubą ir pasodinti į ją sėklą.
Tam, kad rabarbarų kotai augtų stori, dirva po augalais kasmet tręšiama.
Netręškite dilgelių užpilu pupelių, žirnių, svogūnų, česnakų, pupų.
Obelims ir kriaušėms reikia daugiau kalio, o vyšnioms – azoto.
Kiekvieną dieną 1–2 minutes braukant daigus per viršūnėles, jie nesistiebs. Liečiant, išsiskiria etilenas, stabdantis šį procesą.
Dilgelės padidina šalia augančių augalų atsparumą ligoms. Būtent todėl naudinga mulčiuoti tarpueilius smulkintomis dilgelėmis.
Sideratai iš garstyčių praturtina dirvą fosforu ir siera, o taip pat išvalo ją nuo kurklių ir sprakšio lervų.
Svogūnai geriau augs, jei toje vietoje anksčiau augo garstyčios.
Augalai repelentai: lubinas, ugniažolė, nasturta, medetka, serentis, svogūnas, bitkrėslė, pelynas.
Žemuoges naudinga mulčiuoti nukritusiais spygliuočių spygliais. Tai pagerins uogų skonį ir padės susidoroti su pilkuoju kekeru, straubliukais, erkėmis, sprakšio lervomis. O mulčiavimas paparčiais padės žemuogėms susidoroti su apvaliosiomis kirmelėmis ir pilkuoju kekeru.
Orams staigiai atšalus, augalai apipurškiami „Imunocitofitu“ arba „Cirkonu“. Taip pat galima naudoti svogūnų lukštų užpilą. Užpilti 0,5 litro lukštų stiklainį 10 litrų vandens, užvirinti, laikyti 12 valandų, nukošti. Apipurškiant praskiesti vandeniu laikantis 2/10 proporcijos.
Norint padidinti derlingumą, į sklypą reikia vilioti vabzdžius apdulkintojus. Tam sėjami rausvieji ir baltieji dobilai, eraičinai, miglės. Taip pat vabzdžius traukia baltųjų garstyčių ir morkų gėlės.
Tam, kad remontantinės braškių rūšys antroje vasaros pusėje būtų derlingesnės, pavasarį išlaužiami žiedkočiai. 24. Geras kaimynas agurkams – krapai.
Palei bulves ir pomidorus pasėti burokėliai padeda jiems įveikti fitoftorozę.
Įsmeigus dilgelės stiebą šalia kiekvieno pasodinto kopūsto, kopūstai geriau prigyja.
Norint apsisaugoti nuo kopūstinio baltuko ir amarinių, kopūstų tarpueiliuose sėjami krapai, kalendros, salierai, serenčiai, medetkos, o taip pat išdėliojamos kiečių šakos.
Sodinant bulves, į duobutę įpilama sauja pelenų – tai trąšos, padedančios susidoroti su sprakšio lervomis.
Derlingumui didinti ir skoniui gerinti česnakus pirmoje birželio pusėje iš pradžių laisto sūriu vandeniu – 2 valg. šaukštai 10 litrų vandens, o vėliau paprastu vandeniu.
Jei morkos prastai auga, jų lysvės laistomos druskos tirpalu – 1 valg. šaukštas 10 litrų vandens.
Agurkams reikia drėgmės, ypač žydėjimo ir vaisių derėjimo metu. Tačiau žydėjimo pradžioje geriau sumažinti, o vėliau vėl padidinti vandens kiekį. Dėl to greičiau susiformuoja vaisiai.
Esant karštiems orams, agurkai gausiai laistomi ir dažnai apipurškiami.
Agurkų žiedadulkės žūsta esant aukštesnei nei 30 ºC temperatūrai, todėl tuo metu šiltnamyje reikia išdėlioti talpas su vandeniu.
Dėl žemos temperatūros ir staigių dienos ir nakties temperatūros svyravimų blogėja agurkų skonis. Taip pat agurkai visiškai neatsparūs skersvėjams.
Padidintas anglies dioksido kiekis ore spartina vaisių nokimą ir didina derlių. Todėl šiltnamiuose naudinga padėti talpą su tūbėmis ir kartais jas išmaišyti.
Jei vasaros pradžioje ant pipirų augalų užsimezgė keletas vaisių, o žydėjimas baigėsi, šiuos vaisius reikia nugnybti. Po to augalai pradės žydėti dvigubai geriau ir vasaros pabaigoje duos gerą derlių.
Tam, kad prie pipirų šaknų plūstų šviežias oras, dažniau purenkite dirvą ir neleiskite susidaryti dirvos plutai.